svambus

svambùs, -ì adj. (4) Rtr, Š, BŽ91,106, DŽ, NdŽ, LKAI192(Kš, Pun, Gdl, Plut, KzR), Rmš, svam̃bus, -ì (4) KŽ, LKAI192(Dkš); Ser sunkus, svarus: Ąžuolas svambèsnis už uosį, o skroblas iš visų svambiáusias Prn. Žirniai svam̃būs labai Drs. Nukoręs svambias rankas, Steponas nukėblina į pašalį, atsisėda ant apversto lovio V.Bub. Koks svambùs (žiedas)! J.Jabl(Mrj). Kad tinklas būtų svambesnis, jo pavara apkabinėta alaviniais svarsteliais Šlč. Sunku ma[n] jaunai stovėti, rugių vainikas turėti. Svambios varpelės rugelių lenkė ma[n] jaunai galvelę LB105. Nutraukė rankas aukso žiedeliai, nusvėrė pečius svambūs baronėliai (d.) Trak. | prk.: Kas neklausytų ... pamokslo, garsinto svambiais ... žodžiais? A1883,190.

svam̃bu n. KŽ. svam̃biai adv. KŽ: Jis svambiai atsisėdo žemėn rš.